piegma

×píegma sf. (1) BŽ463; M žr. piega: Piegmomis apdengti L274. Pagenda, vadinas, kraujas kokioje nors kūno vietoje; atsiranda karštis, ir pasirodo piegma mėlynai rausva Blv. Buvo skaisti kaip gintaras, be jokio spuogo ir piegmos Blv. | prk.: Šitas dalykas yra labai tamsi piegma kultūros istorijoje Blv.